džiovūnai

džiovū̃nai sm. pl. (2) džiovinti grūdai ar javai: Tokie grūdai, rejoje džiovinti, žemaičių vadinami džiovūnais rš. Kulam rugius džiovūnùs sėklai Mžk. Džiovūnų miltų duona pribrįsta, y[ra] skalsesnė Šts. Ne žalkuliai, bet džiovūnai (grūdai, linai, šiaudai) Trk. ^ Ka džiovūnùs sėsi, žemę neapgausi Mžk.